Blog

Kas yra tas auksas, kuris šiais laikais turi tokią didelę vertę? Tai yra tąsus bei kalus metalas, kuris akis džiugina blizgumu, o kasdieninis nešiojimas – patvarumu, kadangi jis ne tik nerūdija, tačiau metų eigoje apskritai beveik nekeičia savo išvaizdos.   Auksas yra vienas seniausių papuošalų gamyboje naudojamų metalų, kuris randamas gamtoje. Taigi, tai natūralus, ne dirbtinis metalas, o tai jam suteikia daugiau vertės. Pirmykščiai žmonės smulkius aukso kristaliukus rinko upėse. Ir tai vyko tikrai ne aukso medžioklės karštinės metu. Jau senovės graikų argonautai ieškojo aukso grynuolių, kurie vėliau buvo dovanojami karališkosios šeimos atstovams.   Štai auksakalystės pradžia yra siejama su eneolito laikotarpiu (nuo neolito link bronzos). Tai yra kažkur IV–III tūkstantmetis prieš Kristų, tad įsivaizduokite – kiek tūkstančių metų žmonės siekė šio geltono metalo, kuris šiais laikais puošia daugelio mūsų pirštus, ausis, kaklus.   Įdomu tai, kad kasinėjant Bulgarijoje buvo rasta auksinių papuošalų, kurie datuojami net 6 000 metų atgal, tad tai įrodo, kad žmonės buvo pakankamai įgudę, kad galėtų pagaminti ne tik patvarius, tačiau ir skoningai atrodančius, nuostabius papuošalus. Nuostabaus grožio auksinius papuošalus gamino ir senovės egiptiečiai, taip pat ir Babilono gyventojai, persai.   Žinoma, auksas buvo naudojamas ne tik papuošalų, tačiau taip pat ir pinigų gamyboje. Pačios pirmos monetos datuojamos VII amžiuje Kristų Lidijoje. Tuomet buvo kalamos auksinės bei sidabrinės monetos. Pastarosios, žinoma, buvo kur kas mažesnės vertės. Lygiai taip pat, po truputį auksinės monetos buvo pradėtos kaldinti ir Saudo Arabijoje, Ofyre, Indijoje ir kituose kraštuose, kur intensyviai plito prekyba ir buvo suprasta aukso svarba.   Keliaujame toliau ir susipažįstame su Viduramžių Europa, kurios metu auksas buvo laikomas viena svarbiausių keičiamųjų medžiagų, kuri turi didžiausią vertę. Auksas buvo mainomas ne tik į maistą, tačiau ir gyvulius, namus. Ypač vertinami ne grynuoliai, tačiau auksiniai dirbiniai, kurie puošdavo ne tik moterų, tačiau taip pat ir vyrų kūnus. Viduramžių Europoje auksas daugiausia buvo atvežamas iš Čekijos, tad nenuostabu, kad siekdavo ir Lietuvos didikus.   Taip pat tamsiaisiais amžiais auksas jau buvo išgaunamas inovatyvesniais būdais, dažniausiai – amalgaminiu būdu. Tuomet rūda buvo tirpinama gyvsidabryje, kol galiausiai nenaudingos medžiagos – išplaunamos, kol lieka didžiausią vertę turintis metalas. Poreikis puoštis juo - buvo didelis, tad ir išgavimo būdai – vis įmantresni.   Tiesa, Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, auksas atsirado gana vėlai, visgi, gana greitai paplito ir tapo aukštuomenės pirkiniu. Pats seniausias mūsų šalies teritorijoje rastas auksinis dirbinys datuojamas III-IV amžių sankirtoje. Tai yra segė, kuri dekoruota  auksine plokštele, rasta - Noruišių pilkapyne (Kelmės r.). V amžiuje buvo rasti aukso metaliukai paminkluose, vėlesniais amžiais jau iškasta ir daugiau segių bei kitų papuošalų, kurie dažnai buvo dedama kartu į karstą su mirusių žmonių palaikais.   Tiesa, mūsų šalyje vėliau atsirado ne tik auksiniai papuošalai, tačiau taip pat ir auksinės monetos. Datuojama, kad jos buvo pradėtos naudoti tik Viduramžių pabaigoje, tai yra – XIV-XV amžiuje. Manoma, kad tai lėmė auksakalių iš Vokietijos atvykimas, kurie savo darbu ir vėliau mokymu įteisino monetas, kurios tapo – svarbos dalimi. Tiesa, patekti į šios profesijos atstovų bendruomenę nebuvo lengva, tai buvo laikoma prestižine specialybe, kuri reikalavo ne tik fizinio, tačiau taip pat ir loginio pasiruošimo.   Iki XIX amžiaus auksakalystė paplito visoje Lietuvoje. Kadangi naudojamas auksas buvo atvežtinis, suprantama, kad tai lėmė aktyvesnį bendravimą su kitų šalių auksakaliais, juvelyrais, tad galiausiai ir buvo mokomasi vieniems iš kitų.   Šiuo metu galime džiaugtis ne tik pačiais įvairiausiais papuošalais, kurie padės puikiai atrodyti švenčių metu, kasdien, tačiau taip pat ir patraukliomis jų kainomis. Ar tai reiškia, kad auksas nuvertėjo? Tikrai ne. Jo savybės net ir šiais laikais lemia, kad auksiniai auskarai, žiedai ir kiti papuošalai kainuoja daugiau nei paprasto metalo. Visgi, aukso dirbiniai ir tarnauja – visą gyvenimą, dažnai perduodami iš kartos į kartą, tad turi ne tik materialinę, tačiau ir moralinę vertę.

Tinkamos spalvos pasirinkimas yra labai svarbus, nes žiedus nešiosite visą gyvenimą. Spalvos pasirinkimą lemia keli faktoriai: kokios spalvos metalą mėgstate, kokios spalvos papuošalus nešiojate kasdien. Auksas gali turėti keletą atspalvių, kurie priklauso nuo jame esančių kitų metalų priemaišų kiekio. Labiausiai įprastos yra raudonas, geltonas ir baltas auksas.   Baltą auksą dažnai renkasi jaunesnės arba modernios poros. Šios spalvos žiedą lengva derinti prie jau turimų sidabro papuošalų. Tai gali būti aktualu, jei iki vestuvių neturėjo geltono ar rožinio metalo papuošalų. Peržiūrėkite mūsų balto aukso žiedų kolekciją.   Geltonas auksas yra vestuvių klasika ir tinka tiems, kurie dažnai mėgsta būti įdegę. Svarbu paminėti, kad jei norite, kad žiedas būtų patogus ir ilgai nešiojamas – rinkitės 585 prabos auksą. Jis atsparesnis išorės poveikiui, tokiam kaip namų priežiūra, indų plovimas, darbas su įrankiais. Pradžioje gali atrodyti, kad tikrai nusiimsite žiedą prieš imdamiesi darbų, bet prie kokybiškai pagaminto žiedo priprantama per savaitę-dvi ir jis ima nebesijausti. Svarbu paminėti, kad 585 prabos auksas geriau išlaiko graviravimą.   Raudono aukso žiedai itin išskirtinai atrodo, kai yra derinyje su baltu. Be to rausva jo spalva atrodo tarsi dar stipresnis meilės simbolis. Raudoną spalvą žiedui suteikia vario priemaišos. Taip pat retkarčiais įmaišoma ir alavo, taip išgaunamas rožinės spalvos auksas.   Moters ir vyro vestuvinių žiedų aukso spalva gali ir nesutapti – tai visiškai normalu. Vyras gali norėtu nešioti balto aukso, o moteris rausvo aukso žiedą. Sutarkite, kas tinka ir patinka jums abiems, o „Aukso išparduotuvėje“ rasite geriausias kainas savo svajonių vestuviniams žiedams.